- išsigimti
- išsigi̇̀mti vksm. Porúojami gimini̇̀ngi šùnys išsigi̇̀mdavo.
.
išsigimti
Look at other dictionaries:
benkartėti — ×benkartėti, ėja, ėjo intr. virsti benkartu, išsigimti: Tojė̃ giminė benkartėte išbenkartėjo, t. y. iš benkartų tik benkartos gimsta, išėjo į benkartas J … Dictionary of the Lithuanian Language
degeneruoti — degeneruoti, uoja, ãvo intr. DŽ išsigimti … Dictionary of the Lithuanian Language
išbenkartėti — ×išbenkartėti intr. išsigimti, išvisti: Išbenkartėjo tos mano obelys, nė vienos doros nebeliko Brs. Mūsų kiaulės išbenkartėjo, reiks jau kitą veislę taisytis Užv. benkartėti; išbenkartėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išdykti — 3 ×išdỹkti intr. išsigimti, sulaukėti: Medis be prievaizdos per čėsą su visu išdyksta brš. dykti; apdykti; įdykti; išdykti … Dictionary of the Lithuanian Language
išgursti — išgur̃sti intr. 1. kur nors kiek laiko išbūti, sugaišti: Visą dieną išgur̃do, išnyko ir nieko gero nepadarė J. Vakar visą dieną išgurdaũ mieste Š. 2. išsekti, išvargti: Į senatvę visiškai išgurdaĩ! Pc. ║ išsigimti: Išgur̃do (išėjo iš veislės)… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškūlyti — 1 iškūlyti intr. išdžiūti, sunykti, išgesti, išsigimti: Pirmą saują reikia sėti į žiemį, tai rugiai nebus iškūlìję Skr. Mūsų rugiai visai iškūlìjo – reti, prastučiai Vdžg. | An pečiaus laikiau par žiemą jurginius, tai ligi pavasario visai… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškūlėti — 2 iškūlėti intr. 1. išretėti, į stiebą išeiti (apie kopūstus): Į kūlas išejęs augalas yr iškūlėtas Skdv. 2. Ll išsigimti: Par ilgą laiką ir sėkla iškūlėti gali Up. | prk.: E jau ta mūsų familija suvis iškūlėjo Up. kūlėti; iškūlėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išvaisinti — išvaisìnti tr. 1. Vp išveisti, išnaikinti: Aliksnis kai apyniai, iš šaknelių [atgyja], nėr sunkiau išvaisìnt jį Imb. Tiek daug priauga topulių, kad nebegali išvaisìnt Brž. | refl. Rtr. 2. refl. Žg atsivesti jauniklių: Karvė neišsivaisìno i… … Dictionary of the Lithuanian Language
išvaisti — išvaĩsti intr. [K], KŽ; MŽ2117, N išsigimti. vaisti; išvaisti; pavaisti … Dictionary of the Lithuanian Language
išveisti — išveĩsti, ia (ìšveisia), ìšveisė tr. 1. IM1847,27, Gmž, Š, Rtr, BŽ77, NdŽ, DŽ1 išnaikinti ką įveistą ar įsiveisusį, įsigalėjusį: Išveĩsk usnis iš dirvos J. Tuos girinius paršus ìšveisė – nepriėmė prie bekonų Vlkš. Šiaip neteip anie ìšveisė… … Dictionary of the Lithuanian Language
